Lietuvoje darosi įprasta šiuo metu informatikoje ypač madingą sąvoką Business Intelligence versti „verslo analitika“. Manau, kad toks apibrėžimas nepakankamai tikslus.
Lietuviškame „Wikipedia“ straipsnyje pateikiamas toks variantas:
Verslo analitika
Verslo analizės sistema, vadovybės informavimo sistema, verslo informacijos valdymas, rečiau intelektualios verslo aplikacijos (Business-Intelligence, angl. „business intelligence“ = verslo ištyrimai, verslo žvalgyba sntr. BI) – XX a. paskutiniame deš. vad. sistemos ir visi procesai, skirtai sistematinei analizei (intelligence) įmonėje ir jos verslo aplinkoje esančių veiksnių, objektų.
Tikslas – gauti žinias svarbias įmonės strategijai, operaciniams, taktiniams veiksmams, strateginiams sprendimams. Ataskaitos gali būti gaunamos automatizuotai pagal tam tikrą periodą arba naudojant ad hock užklausas. Ataskaitų tipai yra įvairūs ir priklauso nuo naudojamos programinės įrangos galimybių.
Nors teoriškai verslo analitika nebūtinai privalo būti kompiuterizuota, dėl šiuolaikinių skaičiavimo galimybių ir didelių duomenų kiekių vargu ar galima kalbėti apie kitokį nei skaitmenizuotą procesą.
Patį terminą „analitika“ Tarptautinių žodžių žodynas įvardija kaip „įrodymo mokslą“. „Fotonijos“ žodyne „Interleksis“ nurodoma susijusi platesnė sąvoka – analizė – labiau tinka pagal prasmę – „smulkus, išsamus, atidus ko nors nagrinėjimas, studijavimas“ – čia jau panašiau į intelligence, bet, mano manymu, tai tik nedidelė tos inteligencijos dalis. Pabandysiu paaiškinti kodėl.
Business Intelligence sudėtinės dalys arba procesai yra (pagal mano suvokimą):
- operatyvinių duomenų surinkimas ir apibendrinimas – duomenų sandėliavimas (angl. Data Warehousing) bei specializuoti duomenų centrai (angl. Data Marts);
- apibendrintų duomenų atvaizdavimas – įvairios ataskaitos ir kitokios žmogui suprantamos vizualizacijos;
- saugyklose („sandėliuose“) sukauptų duomenų panaudojimas taisyklėms ir tendencijoms (angl. trends) išgauti (pasitelkiant dirbtinį intelektą, statistinius ir kitus metodus);
- sprendimo priėmimas (automatizuotas arba atliekamas žmogaus, kai kompiuterizuota sistema siūlo galimą sprendimą arba vaizduoja įtaką turinčius faktorius).
Taigi, analitika arba analizė pilnai neapima visų šių dedamųjų, todėl netinka Business Intelligence vertimui. Kur kas geresnis V. Sekliuckio, S. Gudo ir G. Garšvos knygoje „Informacijos sistemos ir duomenų bazės“ pateikiamas variantas „intelektinės veiklos sistemos“ (Technologija, Kaunas, 2007, 279 p.). Intelektinė veikla gerokai tiksliau atspindi Intelligence sąvoką, kuri, nepamirškime, naudojama ir JAV Centrinės žvalgybos tarnybos angliškame pavadinime – „Central Intelligence Agency“.
Apibendrindamas viską, ką čia surašiau, siūlau du logiškus, prasmę atskleidžiančius lietuviškus Business Intelligence variantus:
- verslo suvokimas (kai kalbama bendraja prasme; pagal lotynišką intellectus – suvokimas, prasmė);
- intelektinė veikla (kai kalbama apie konkrečias kompiuterizuotas sistemas).
Ką manote?
Sveiki,
paskutinius penkerius metus dažniausiai renkuosi verslo įžvalgos terminą – man jis patinka labiausiai.
O tiksliausi apibrėžimai, manyčiau (paliksiu originalo kalba):
BI – processes, technologies, and tools needed to turn data into information, information into knowledge, and knowledge into plans that drive profitable business action (Loshin, D. (2003). Business Intelligence: The Savvy Manager’s Guide. San Francisco: Morgan Kaufmann Publishers).
BI – active, model-based, and prospective approach to discover and explain hidden, decision-relevant aspects in large amounts of business data to better inform business decision processes (Knowledge Management and Business Intelligence Workshop definition, Liebowitz, J. (2006). Strategic Intelligence: Business Intelligence, Competitive Intelligence, and Knowledge Management. New York: Auerbach Publications).
BI – set of methodologies, processes, architectures, and technologies that transform raw data into meaningful and useful information used to enable more effective strategic, tactical, and operational insights and decision-making (Evelson, B., Nicolson, N. (2008). Topic Overview: Business Intelligence. Forrester Research Papers Business Process Professionals).
Žinoma, dėl visko būtų galima gerokai padiskutuoti 🙂
Gintare, kokiuose kontekstuose dažniausiai tenka naudoti „verslo įžvalgos” terminą: labiau susijusiuose su IT, ar su verslu ir jo valdymu? 🙂
Iš tavo pateiktų apibrėžimų man, ko gero, artimiausias paskutinysis, nes geriausiai atspindi techninę pusę – viskas prasideda nuo neapdorotų duomenų (raw data).
Kita vertus, jeigu laikytume, kad raw data yra pradinė sąlyga Business Intelligence’ui vykti, sąvoka lyg ir neaprėpia duomenų gavybos (Data Warehousing) dalies, duomenis iš skirtingų sistemų per ETL procesus sukraunančios į vieningą visumą – duomenų saugyklą (Data Warehouse). Nes pagal „transform raw data into meaningful and useful information” galima manyti, kad į BI įeina agregavimai, paskaičiavimai, transformavimai ir kt., bet ne pradinis duomenų įkėlimas.
Kai rašau apie verslo įžvalgą, dažniausiai aptariu technologinius sprendimus ir kaip konkrečiai jie gali būti pritaikomi versle. Ar tai labiau susiję su IT, ar su verslu ir jo valdymu? Nežinau. Galbūt daugiau su IT. Kita vertus, prieš skaitinėdama ir rašydama dabar, šią tema paskutinį kartą intensyviau tyriau tik prieš pora metų.
BI sąvoka man atrodo kiek abstraktoka, aš ją dažniausiai piešiu taip: https://taryte.files.wordpress.com/2012/05/fig12.jpg
Verslo įžvalga leidžia žmonėms transformuoti duomenis į informaciją (ar žinias) ir (potencialiai pelną nešančius) sprendimus, naudojantis konkrečiomis technologijomis, įrankiais, metodais, taisyklėmis ir procesais. Visiška abstrakcija 🙂
Ir visiška tiesa, kad BI nenaudoja vien tik raw data: duomenys daugialypiai, daugiaformačiai, iš daug šaltinių, su krūva klaidų ir kito informacinio triukšmo. ETL yra juodas darbas, apie kurį BI pardavėjai stengiasi užsiminti mažiau, ypač kai rodo spalvotus grafikus 🙂
Gintare, labai puiki schema! 😉
Mačiau tavo svetainėje yra mokslinis straipnis apie BI, būtinai paskaitysiu 🙂