Lietuvoje darosi įprasta šiuo metu informatikoje ypač madingą sąvoką Business Intelligence versti „verslo analitika“. Manau, kad toks apibrėžimas nepakankamai tikslus.

Lietuviškame „Wikipedia“ straipsnyje pateikiamas toks variantas:

Verslo analitika

Verslo analizės sistema, vadovybės informavimo sistema, verslo informacijos valdymas, rečiau intelektualios verslo aplikacijos (Business-Intelligence, angl. „business intelligence“ = verslo ištyrimai, verslo žvalgyba sntr. BI) – XX a. paskutiniame deš. vad. sistemos ir visi procesai, skirtai sistematinei analizei (intelligence) įmonėje ir jos verslo aplinkoje esančių veiksnių, objektų.

Tikslas – gauti žinias svarbias įmonės strategijai, operaciniams, taktiniams veiksmams, strateginiams sprendimams. Ataskaitos gali būti gaunamos automatizuotai pagal tam tikrą periodą arba naudojant ad hock užklausas. Ataskaitų tipai yra įvairūs ir priklauso nuo naudojamos programinės įrangos galimybių.

Nors teoriškai verslo analitika nebūtinai privalo būti kompiuterizuota, dėl šiuolaikinių skaičiavimo galimybių ir didelių duomenų kiekių vargu ar galima kalbėti apie kitokį nei skaitmenizuotą procesą.

Patį terminą „analitika“ Tarptautinių žodžių žodynas įvardija kaip „įrodymo mokslą“. „Fotonijos“ žodyne „Interleksis“ nurodoma susijusi platesnė sąvoka – analizė – labiau tinka pagal prasmę – „smulkus, išsamus, atidus ko nors nagrinėjimas, studijavimas“ – čia jau panašiau į intelligence, bet, mano manymu, tai tik nedidelė tos inteligencijos dalis. Pabandysiu paaiškinti kodėl.

Business Intelligence sudėtinės dalys arba procesai yra (pagal mano suvokimą):

  • operatyvinių duomenų surinkimas ir apibendrinimas – duomenų sandėliavimas (angl. Data Warehousing) bei specializuoti duomenų centrai (angl. Data Marts);
  • apibendrintų duomenų atvaizdavimas – įvairios ataskaitos ir kitokios žmogui suprantamos vizualizacijos;
  • saugyklose („sandėliuose“) sukauptų duomenų panaudojimas taisyklėms ir tendencijoms (angl. trends) išgauti (pasitelkiant dirbtinį intelektą, statistinius ir kitus metodus);
  • sprendimo priėmimas (automatizuotas arba atliekamas žmogaus, kai kompiuterizuota sistema siūlo galimą sprendimą arba vaizduoja įtaką turinčius faktorius).

Taigi, analitika arba analizė pilnai neapima visų šių dedamųjų, todėl netinka Business Intelligence vertimui. Kur kas geresnis V. Sekliuckio, S. Gudo ir G. Garšvos knygoje „Informacijos sistemos ir duomenų bazės“ pateikiamas variantas „intelektinės veiklos sistemos“ (Technologija, Kaunas, 2007, 279 p.). Intelektinė veikla gerokai tiksliau atspindi Intelligence sąvoką, kuri, nepamirškime, naudojama ir JAV Centrinės žvalgybos tarnybos angliškame pavadinime – „Central Intelligence Agency“.

Apibendrindamas viską, ką čia surašiau, siūlau du logiškus, prasmę atskleidžiančius lietuviškus Business Intelligence variantus:

  • verslo suvokimas (kai kalbama bendraja prasme; pagal lotynišką intellectus – suvokimas, prasmė);
  • intelektinė veikla (kai kalbama apie konkrečias kompiuterizuotas sistemas).

Ką manote?