Karas dėl WiMAX

Karas dėl WiMAX

Sparčiai populiarėjant nešiojamiesiems kompiuteriams, kartu su jais auga ir susidomėjimas bevieliu ryšiu. Tikriausiai jau įpratote matyti „Bevielio interneto zona“ ženklus prekybos ir pramogų vietose, degalinėse bei miesto centre. Deja, tokios zonos nesidriekia absoliučiai viso miesto teritorijose, ką jau kalbėti apie atokesnius rajonus. Tačiau šią problemą žada išspręsti į Lietuvą pirmuosius žingsnius žengianti WiMAX technologija.

Pastaba: straipsnyje apžvelgiamos 2007 m. rudens aktualijos Lietuvoje.

Šiuo metu plačiai naudojama Wi-Fi (Wireless Fidelity) technologija turi trūkumų, tokių kaip gana ribotas pasiekiamumas, standartizavimo vieningumo trūkumas skirtinguose pasaulio regionuose, nemaži įrengimo kaštai bei gana dideli energijos poreikiai vartotojo kompiuteryje. Namų vartotojams šia technologija pagrįstas ryšys neretai yra prabangos dalykas, nes įranga nepigi, o ryšio sklaida nedidelė.

Siekdamos bevielį ryšį padaryti technologiškai tobulesniu ir pasiekiamesniu vartotojams, daugiau kaip 470 kompanijų visame pasaulyje, gaminančių įrangą, tiekiančių telekomunikacines ir kitas paslaugas, 2001-ųjų birželį susibūrė į aljansą „WiMAX Forum“ tobulinti pažangią ir vieningą plačiajuosčio bevielio ryšio technologiją WiMAX (Worldwide Interoperability Microwave Access).

WiMAX technologija

WiMAX yra telekomunikacinė technologija, skirta perduoti duomenis bevieliu ryšiu dideliais atstumais ir įvairiais būdais, tarp kurių tiesioginis perdavimas (point-to-point) bei visapusė mobiliosios telefonijos prieiga. Technologiją reglamentuoja „IEEE 802.16“ standartas, kai kur dar vadinamas WirelessMAN. WiMAX suteikia galimybę vartotojui pasiekti internetą nešiojamuoju kompiuteriu be būtinybės jį fiziškai prijungti prie maršrutizatoriaus Ethernet prievadu.

„WiMAX Forum“ šią technologiją apibrėžia kaip standartizuotą plačiajuostį bevielį ryšį, įgalinantį duomenis perduoti dideliu atstumu ir įvardina kaip alternatyvą kabeliniam internetui, DSL bei šiuo metu plėtojamam trečiosios kartos (3G) ryšiui.

Belaidė WiMAX technologija leidžia perduoti duomenis iki 70 Mbps sparta beveik 50 km spinduliu aplink bazinę stotį. Tokia sparta teoriškai tenka visiems stotimi tuo metu besinaudojantiems vartotojams. Praktiškai galima kalbėti apie 10 Mbps spartą 10 km spinduliu.

WiMAX pajėgumai ir diegimo principai žada sugriauti laidinio interneto monopolį, nes nesunkiai diegiamą WiMAX įrangą namų vartotojai galės įsirengti tiesiog ant savo namo stogo iškėlę specialią anteną. Tokia galimybė visų pirma pasitarnaus atokesniuose rajonuose gyvenantiems vartotojams, kuriems dėl vienokių ar kitokių priežasčių nebuvo galimybės nutiesti laidinės interneto linijos.

Pagrindinė WiMAX technologijos ideologija – nesunkiai įrengiama, decentralizuota ir gana nebrangi ryšio infrastruktūra. Šio ryšio pagalba galima vienu metu naršyti internete bei naudotis garso ir vaizdo telefonija. Maža to, tokios kompanijos kaip „Sony“ ir „Microsoft“ tyrinėja galimybes WiMAX išnaudoti kompiuterinių žaidimų industrijoje, savo vartotojams pasiūlydama naujos kartos žaidimus efektyvesniuose virtualiuose tinkluose. Ekspertų diskusijos, kad WiMAX gali ateityje pakeisti 3G mobiliąsias technologijas turi realaus pagrindo – jeigu delniniuose kompiuteriuose su WiMAX palaikymu bus įdiegta tokia pokalbių programa kaip „Skype“, vartotojams praktiškai nebereikės mobiliųjų telefonų.

WiMAX plačiajuostės ryšio prieigos sistemos jau spėjo pasižymėti 2004-ųjų gruodį Indonezijoje, kur po cunamio žūt būt reikėjo atstatyti suniokotą ryšio infrastruktūrą. 2005-aisiais kompanija „Intel“ panaudojo WiMAX technologiją, padėjusią tarpusavyje komunikuoti uragano Katrina padarinius likviduojančioms organizacijoms FCC ir FEMA.

Kol Lietuvoje dar nesibaigė licencijų WiMAX ryšiui diegti dalybos, pažvelkime, kuo naujoji technologija skiriasi nuo šiandien mums įprasto bevielio tinklo, pagrįsto Wi-Fi.

Wi-Fi ir WiMAX skirtumai

Nepaisant to, kad tiek Wi-Fi, tiek WiMAX pavadinimai prasideda tomis pačiomis raidėmis, o IEEE standartų numeriai tais pačiais skaičiais „802.“, šios technologijos numatytos skirtingoms aplikacijoms. WiMAX pritaikyta veikti dideliais atstumais – iki 50 km spinduliu aplink ryšio stotį ir naudoja licencijuotą spektrą, nors įmanoma naudoti ir nelicencijuotą.

Skirtingi 802.16 standartai apibrėžia įvairius prieigos būdus nuo mobiliojo ryšio alternatyvos iki kabelinio interneto pakaitalo, kuomet vartotojo namuose įrengiamas bevielio ryšio taškas. Wi-Fi paprastai veikia kelių šimtų metrų spinduliu ir naudoja nelicencijuotą dažnių juostą tinklo prieigai. Dažniausiai Wi-Fi tinklai įrengiami galutinio vartotojo biure ar namuose ir nebūtinai jungiami į internetą. Jeigu WiMAX prilygintume mobiliojo ryšio telefonui, tuomet Wi-Fi galėtų atitikti prie įprastos linijos jungiamą telefoną belaidžiu rageliu.

WiMAX ir Wi-Fi taip pat skiriasi paslaugos patikimumo (QoS – Quality of Service) mechanizmais. WiMAX QoS algoritmas remiasi sujungimais tarp bazinės stoties ir galutinio vartotojo. Kiekvienas sujungimas turi savo specifinį planavimo algoritmą (angl. scheduling algorythm), todėl QoS parametrai nustatomi kiekvienam ryšio srautui. Tuo tarpu Wi-Fi naudoja panašų į fiksuoto Ethernet ryšio QoS algoritmą, pagal kurį duomenų paketams suteikiamos skirtingos pirmenybės, dėl ko nusakomas santykinis srautų perdavimo paslaugos patikimumas.

Panašu, kad net ir išpopuliarėjus WiMAX technologijai, nebus visiškai atsisakyta Wi-Fi, kuris visiškai tenkina nedidelių zonų, pvz.: kavinių ar viešbučių poreikį klientams suteikti prieigą prie interneto.

WiMAX Lietuvoje

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) yra numačiusi išduoti tris penkiolika metų galiosiančius leidimus tinklams visoje Lietuvoje kurti. Verta paminėti, kad leidimus gavusios bendrovės galės naudoti ir kitas technologijas, kurios veikia numatytoje 3,41–3,6 GHz dažnių juostoje.

Preliminarūs konkurso gauti šiuos leidimus nugalėtojai – „Neltė“, „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ (LRTC) ir „Balticum TV“. „Neltė“ ir LRTC prieš keletą metų konkurse laimėjo leidimus naudotis dažniais šioje juostoje, tačiau tuomet bendrovėms buvo suteikta teisė naudoti perpus mažiau dažnių, nei numatyta plėtros plane.

Patvirtinus dabartinio konkurso rezultatus, joms būtų suteikta teisė naudotis likusiais dažniais. Leidimus gavusios bendrovės per dvejus metus turės įrengti tinklą trijuose, o per penkerius metus – penkiuose Lietuvos miestuose. Per dešimt metų tinklai turės veikti visoje šalyje ir jais naudotis galimybė turėtų būti suteikta ne mažiau kaip 90 proc. visų šalies gyventojų.

Valstybės valdomas LRTC į WiMAX bevielio interneto tinklą per ateinančius trejus metus planuoja investuoti per 50 mln. litų, o iki 2017-ųjų investicijas padidinti iki beveik 300 mln. litų. Bendrovė skelbia, kad iki 2010-ųjų pabaigos jos WiMAX tinklas aprėps beveik 85 proc. Lietuvos teritorijos ir galimybę naudotis belaidžiu ryšiu turės daugumos šalies miestų ir miestelių gyventojų.

„Balticum TV“ į WiMAX technologijos bevielio ryšio tinklą planuoja investuoti 12 mln. litų ir teigia, kad gautas leidimas įgalintų kompaniją jau per pusmetį klientams pasiūlyti naująjį tinklą.

Tuo tarpu „Neltė“ sudarė konsorciumą su UAB „Norby Telecom“ ir UAB „MicroLink Lietuva“. „Neltė“ kartu su partneriais planuos tinklo statybas ir jas prižiūrės, taip išnaudodama savo patirtį planuojant mobilius plačiajuostės prieigos tinklus ir diegiant juos licencijuotame 3,5 GHz dažnių ruože. Per artimiausius dešimt metų į tinklo plėtrą planuojama investuoti apie 100 mln. Lt.

„Šiame projekte suformavę trijų kompanijų konsorciumą, suvienijome turimas žinias, patirtį bei išteklius, kad Lietuvoje įdiegtume nacionalinį plačiajuostį bevielio duomenų perdavimo tinklą“, – sakė UAB „Norby Telecom“ generalinis direktorius Evaldas Urbonas. Pasako jo, projektas bus įgyvendintas remiantis verslo modeliu, kuris sėkmingai naudojamas Estijos bei Latvijos rinkose.

Pabaltijo telekomunikacijų operatorė „Norby Telecom“ grupė jau turi leidimus naudotis „WiMAX“ technologijos dažniais Estijoje ir Latvijoje. AS „Norby Telecom“ įdiegtas WiMAX tinklas Estijoje jau dengia daugiau nei 60 proc. teritorijos ir yra šiuo metu didžiausias šia technologija pagrįstas tinklas Pabaltijyje. „Norby Telecom“ grupei priklausanti kompanija SIA „Telecentrs“ Latvijoje WiMAX tinklą pradėjo diegti šiais metais. „Norby Telecom“ rūpinsis tinklo techniniu atnaujinimu bei jo integracija į Baltijos šalių „WiMax“ tinklą. Vystant projektą bus pasinaudota turimais kontaktais su WiMAX įrangos gamintojais, turima Baltijos šalių klientų baze bei sukaupta patirtimi teikiant telefonijos paslaugas WiMAX tinklais.

Trečiasis konsorciumo dalyvis – „MicroLink Lietuva“ – duomenų perdavimo tinklų rinkoje dirba nuo 1995 metų ir šiuo metu valdo plačiajuostį optinį duomenų perdavimo tinklą „Metro“, kuris apima daugelį verslo centrų didžiausiuose šalies miestuose. Bendrovė rūpinsis WiMAX klientų aptarnavimu: įsteigs pagalbos klientams tarnybą, incidentų valdymo tarnybą bei tinklo valdymo ir stebėsenos tarnybą. WiMAX tinklas bus statomas panaudojant „MicroLink Lietuva“ valdomus didelės spartos nacionalinį ir tarptautinį duomenų perdavimo tinklus.

„Įgyvendinę projektą, kokybiškas plačiajuosčio duomenų perdavimo paslaugas ketiname pasiūlyti ir mažesnių miestelių vartotojams“, – sakė Pranas Slušnys, „Microlink Lietuva“ generalinis direktorius.

Tačiau ne visi konkurso dalyviai liko patenkinti – licencijų diegti WiMAX technologiją dalybos neapsiėjo be ginčių.

Vienai iš konkurso dėl 3,41-3,6 GHz dažnio panaudojimo lydere laikytų kompanijų įtarimų sukėlė preliminarūs rezultatai.

„Mes esame labai nustebę dėl RRT sprendimo, WiMAX licencijas atiduoti kompanijoms, kurios ekspertų net nebuvo laikomos favoritėmis. Kai kurių iš jų patirtis diegiant bevielį ryšį yra labai abejotina,“- teigia „Baltnetos komunikacijos“ generalinis direktorius Mindaugas Pranskevičius. „Parengę vieną iš ambicingiausių WiMAX vystymo planų tarp visų konkurso dalyvių, atsidūrėme nuošalyje, tačiau ketiname visomis teisinėmis priemonėmis ginti savo interesus, todėl rugsėjo pabaigoje įteikėme oficialią pretenziją konkurso vykdytojams. Kraštutiniu atveju atidžiai stebėsime, kaip konkurso nugalėtojai vykdo savo įsipareigojimus ir ieškosime kitų galimybių šią technologiją vystyti Lietuvoje“, – sako jis.

M. Pranskevičiaus teigimu, Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas iki apeliacijų termino neatskleisti preliminarių konkurso nugalėtojų įvertinimų gali sąlygoti ilgus teisminius ginčus, dėl kurių užtruktų WiMAX diegimo darbai ir dėlto nukentėtų vartotojai.

„Mums nesuprantama, kaip konkurso favorite galėjo tapti kompanija „Neltė“, kuri per keturis metus nesugebėjo Lietuvos vartotojams pasiūlyti jokių paslaugų, nors 2003-aisiais jai buvo suteikta teisė naudotis dažniu 3410 – 3424 MHz ir 3510-3524 MHz radijo dažnių juostose. Šis faktas kelia abejonių, kad „Neltė“ nesugebės vystyti ir WiMAX bevielio interneto tinklo. Ypač žinant, kad vienas iš konkurso kriterijų buvo bendrovės turima patirtis plėtojant bevielio ryšio technologijas“, – sako kompanijos „Baltnetos komunikacijos“ generalinis direktorius Mindaugas Pranskevičius.

Kitas klausimas, kurį savo skunde kelia „Baltnetos komunikacijos“, yra antros konkurso nugalėtojos, valstybinės įstaigos „Lietuvos radijo ir televizijos centras“, investicijų šaltinis.

„Ši valstybinė įstaiga paskelbė numačiusi solidžias investicijas į būsimą WiMAX plėtrą Lietuvoje, tačiau nėra žinoma, kas jai garantuos už šias banko paskolas. Jeigu pasitvirtins įtarimas, kad už LRTC investicijas laiduoja valstybė, tai bus grubus Europos Sąjungos direktyvos, kuri draudžia verslo kompanijų finansavimą iš valstybės, pažeidimas“, – sako M. Pranskevičius. „Baltnetos komunikacijos“ ketino pirmaisiais technologijos vystymo metais WiMAX įrengti netik didžiuosiuose šalies miestuose, bet ir mažesniuose miesteliuose, kaimo vietovėse ir priemiesčiuose.

Iš konkurso taip pat pašalinti „TeliaSonera“ grupei priklausantys grandai „Teo“ ir „Omnitel“.

Belieka tikėtis, kad ginčai dėl licencijų diegti plačiajuostį belaidį WiMAX tinklą neužsitęs ir artimiausiu metu jau galėsime naudotis naująja technologija. Jeigu Wi-Fi šiuo metu visiškai tenkina naudojantis internetu įmonės pastate ar restorane, WiMAX privalumus neabejotinai įvertinsime vos tik išvykę į atokesnę šalies vietovę.

Šis straipsnis spausdintas žurnale Naujoji komunikacija, 2007 m. spalio 15 d. – lapkričio 15 d. Nr. 15 (211), Vilnius: Leidybos idėjos, p. 46-47. ISSN 1392-3927.

2016-10-24T10:56:55+00:00 2011-05-17|Straipsniai|1 komentaras

About the Author:

Gytis Repečka is System analyst with passion to open source, electronics & cars, spreading bits about tech, music and privacy.

Vienas komentaras

  1. Dobilas 2012-03-15 at 22:27 - Reply

    Labai informatyvus straipsnis. Deja,tikrovė labai negatyvi. Pasistačius namą Kauno raj.Lapių sen. Tauralaukio km. ( netoli Lepšiškių,kur pagal šį straipsnį pastatyta stotis naudojanti Wimax technologiją) negaliu prisijungti prie interneto, nes nei viena organizacija (Erdvės, Mezon, Bitė, tele2) negali pasiūlyti jokios išorinės antenos ( šalia-aukšti medžiai) ar kito techninio sprendimo. Su duotais išbandymui modemais-ryšys tik epizodinis. Gal galėtumėte pasiūlyti konkretų problemos sprendimo variantą, nes gyvenvietėje interneto poreikis nemažas. Dėkingas.

Komentuokite